pradi
 

















 
 
 
 
 Meksikos Vyskup Konferencijos dokumentas apie Da Vinio kod
 
 

MEKSIKO MIESTAS, 2006 m. gegus 8 d., pirmadienis (ZENIT.org-El Observador).

Kadangi netrukus pasirodys Dan Brown knygos „Da Vinio kodas“ kinematografin versija, Meksikos Vyskup Konferencija paskelb dokument, kuriame analizuoja galimas io vykio pasekmes tikintiesiems.

ia kalbama apie pasaulin bestseler, kur didiuosiuose ekranuose gals pamatyti iki 800 milijon moni. Meksikos katalik Banyia kreipsi savo alies ir viso pasaulio katalikus vis pirma tam, kad jie pasinaudot iuo momentu ir pasiruot kalbti apie Krist i tiesos pozicij.


BANYIA IR „DA VINIO KODAS“

■ Nuo Dan Brown romano „Da Vinio kodas“ pasirodymo 2003 met pavasar jau parduota daugiau kaip 40 milijon ios knygos egzempliori. Roman galima laikyti „deimtmeio bestseleriu“.

■ Pagal roman sukurtas filmas bus pristatytas Kan festivalyje gegus 17 d., o pirm kart bus parodytas vienu metu viso pasaulio kino ekranuose penktadien, gegus 19 d.

■ Remiantis „Newsweek“, is Holivudo superkrinys, kur reisavo Ron Howard, o vaidina garsiausi aktoriai (Tom Hanks, Jean Reno, Audrey Tautou, Alfred Molina, Ian McKellen, etc.), bus garsiausias 2006 met vykis. Numatoma, kad film pamatys 800 milijonai moni.

“Da Vinio kodo“ turinys:

■ Jzus buvo veds Marij Magdalen ir turjo kelet vaik. Jo palikuonys yra tikrasis Šventasis Gralis (sanguis regalis [karalikasis kraujas] = sang reale = Santo Graal).

■ Kristus patikjo Banyi Marijai Magdalenai, bet apatalai taip apraizg j intrigomis, kad ji buvo priversta bgti Pranczij. Nuo tada slaptasis „Siono prioratas“ saugo Kristaus palikuonis nuo Katalik Banyios puolim ir perduoda j paslaptis slaptais kodais. Pavyzdiui, Leonardo Da Vinio „Paskutinje vakarienje“ alia Kristaus yra ne apatalo Jono, bet Marijos Magdalenos figra.

■ Romanas prasideda taip: viena kardinol komisija daro spaudim Opus Dei prelatui, kad vienas j nari, i profesijos udikas, nuudyt paskutinius gyvus Kristaus palikuonis.


Pagrindins „Da Vinio kodo“ idjos:

■ Jzus negalvojo, kad jis yra Dievas, net ir jo mokiniai nelaik jo dieviku. Tikjim Jzaus Kristaus dievikumu prievarta primet imperatorius Konstantinas Nikjos Susirinkime 325 metais.

■ Jzus ir Marija Magdalena atstovavo vyriko ir moteriko prado dvilypum (kaip Marsas ir Atn, Izid ir Oziris); pirmieji Jzaus sekjai garbino „ventj moterikum“, bet vliau tai buvo udrausta, ir Banyia tapo mizoginika [neapkenianti moter].

■ Banyia yra paremta dideliu melu: Kristus buvo eilinis, normalus mogus. Kad nulpt ties, Banyia sunaikino dokumentus, nuud milijonus ragan ir eretik, pakeit Šventj Rat.

Šis romanas iaukia dvi problemas:

■ Tai vaizduots krinys, kuriame visi Banyios atstovai parodomi kaip pasibjaurtini asmenys.

■ Knygos angoje autorius tvirtina: „Visi meno krini, architektros, dokument, slapt ritual apraymai iame romane atspindi tikrov.“ Taiau veikale yra nesuskaiiuojama daugyb klaid meno, istorijos, religijos ir kultros srityse.

Filmas dar labiau apsunkins padt:

■ Kadangi i klastinga apgaul pasieks be galo daug moni (800 milijon ir daugiau, jeigu laimt Oskaro premijas).

■ Kadangi vaizdai yra galingesni u odius, be to, palieka gilesnius pdsakus.

■ Kadangi filmas pasieks mases, taigi ir tuos, kurie turi maai ini bei sugebjimo kritikai atskirti fikcij nuo tikrovs.

■ Kadangi Banyios prieai pasinaudos proga mesti Banyiai kaltinimus ir j pulti net ir tomis temomis, kuri knyga visikai nelieia.


K GALIMA DARYTI ŠIOJE SITUACIJOJE?

Pasinaudoti proga kalbti apie Jz Krist ir Banyi:

■ Daugyb smoning ir praktikuojani katalik jausis eisti: reikia inoti, kaip nukreipti j reakcij ramiai konstruktyviai veiklai.

■ Dar didesniam skaiiui katalik kils abejons, ar tai, k sako knyga, yra tiesa, ar ne: reikia suintensyvinti katechez, ypatingai palieiant kai kurias temas.

■ Daug kit, iki iol indiferentik, moni pajus smalsum suinoti daugiau apie tikjim: reiks bti pasiruousiems patrauklia evangelizacija atsiliepti j susidomjim.

■ Tai gali bti gera proga bendradarbiauti su kitais tikiniaisiais: su staiatikiais ir protestantais, nes tiek knyga, tiek filmas eidia visus krikionis; su ydais ir musulmonais, nes tai dar vienas netolerancijos tiems, kurie turi religin pasaulir, atvejis; ir taip pat su netikiniais intelektualais, kurie jauiasi eisti nesuskaitomos daugybs klaid istorijos, meno, kultros ir kitose srityse, tyia darom tam, kad bt udirbta kuo daugiau pinig.

■ Galima tuo pasinaudoti, paskatinant tam tikr padt uimanius katalikus (intelektualus, urnalistus, verslininkus ir pan.) sukrusti ir atsakingiau igyventi savo tikjim.

Pareng Ses. Asta Venskauskait ACJ


 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi